Mūsų globos namuose jau tampa tradicija, kartą metuose, o neretai ir daugiau, kur nors išvykti ir praplėsti savo akiratį, bei papildyti žinių bagažą. Šį kartą nusprendėme vykti į Rumšiškes, į Lietuvos liaudies ir buities muziejų, juk pripažinkime nedaugėlis iš mūsų žino kaip senovėj gyveno mūsų protėviai žemaičiai, kokios buvo jų trobos kaip nudirbdavo kasdieninius darbus, o ką jau kalbėti apie kitus regionus.

 Gražų, saulėtą balandžio 13-os dienos rytą, gausus gyventojų būrys susirinko švarinti globos namų teritorijos. Kaip žinia globos namų teritorija gana didelė, tai darbo buvo sočiai. Prie talkos prisijungė  ne tik gyventojai, bet ir darbuotojai. Padirbėję su puikia nuotaika, visi rinkomės prie gausaus vaišių stalo.

 Katik paminėjome vieną didžiausių ir gražiausių  švenčių metuose –  Šv.Velykas, tai didžiausia pavasario šventė, krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo. Šv.Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties pavasario lygiadienio. Nuo ankstyvaus ryto  globos namuose buvo juntamas šurmulys ir pasirengimo šventei nuotaika. Pirmiausia gyventojai suskato marginti kiaušinius, nes visi norėjo dalyvauti pirmą kartą surenktame gražiausio margučio rinkimuose. Šventės parengiamieji darbai iki pietų vyko grupėse, o po pietų prasidėjo tikrosios linksmybės.