ŠV. KŪČIOS

 Pirmųjų amžių krikščionys turėjo paprotį kiekvieną didesnę religinę šventę pasitikti dieną ar visą parą prieš tai trunkančiu budėjimu su Šv. Mišiomis - vigilija. Kalėdų išvakarių vigilija Lietuvoje vadinama Kūčiomis. Paprotys budėti ir per naktį melstis jau išnykęs, tačiau lietuviai, kaip jokia kita krikščioniška tauta, turi sukūrę ir išsaugoję daugelį kitų Kūčių papročių. Šiandieninės Kūčios - tai iškilminga vakarienė, kurios kilmė aiškinama įvairiai. Gal tai sukrikščionintos senovės pagonių tradicijos, gal pirmų amžių krikščionių bendros vakarienės (agapės) tęsinys.

Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet visi gausiai  susėdome prie gražiai papuoštų stalų valgyti šventinės vakarienės. Pirmiausia tylos minute pagerbėme draugus kurie jau niekada daugiau nebesės su mumis kartu prie bendro  vaišių stalo, po to sukalbėjome maldą padėkodami už praėjusius ir ateinančius metus, vėliau kaip didelė šeima dalinomės Kalėdaitį, ir linkėjome vieni kitiems, kad ir toliau gyventume santaroje, tarpusavio supratime, ir kad toliau vieni kitus gerbtume ir mylėtume. Ir tik tada skambant šventinei muzikai visi pradėjome valgyti šventinę vakarienę.