Kūčios minimos gruodžio 24-ąją, Kalėdų išvakarėse. Krikščioniškame pasaulyje šią dieną įprastai švenčiamas Jėzaus gimimas, tačiau mūsų šalyje ši šventė yra unikali ir turi gilias tradicijas bei pagonišką kilmę – Saulėgrįžą.Viena esminė Šv. Kūčių tradicijų – pateikiami 12 patiekalų. Tai simbolizuoja arba mėnesius, arba dvylika Jėzaus mokinių.Šiais laikais daugeliui Kūčios suvokiamos kaip šeimos ar artimų draugų šventė. Neretai nebesilaikoma 12 patiekalų tradicijos, nors kūčiukų valgymo su aguonpieniu ar kisieliumi ritualas tebėra populiarus.
Nors pagal senovės papročius ant stalo draudžiama patiekti vaisius ar daržoves, natūraliai neaugančius Lietuvoje, savotišku moderniu Kūčių bruožu tapo mandarinai.Globos namų bendruomenėje tradicijos nesikeičia, prie gausaus Šv. Kūčių stalo susėdome visi bendrai šventinei vakarienei, prieš tai išklausę Šv.Mišias. Pirmiausia tylos minute pagerbėme mirusius draugus, po to kaip didele šeima dalinomės Kalėdaitį. Lauždami Kalėdaitį vieni kitiems palinkėjome, kad kitais metais mūsų gretos nemažėtų, gyventume darnoje, be kivirčų, kad ligos aplenktų. Po to skambant Kalėdiniai muzikai, pasisnekučiuodami, valgėme šventinę vakarienę.
